Laiškai, memuarai, dienoraščiai ir kitokios autobiografinio rašymo formos, patekusios į literatūros tyrinėtojų dėmesio lauką, tuojau pat sužadina daugybę teorinių diskusijų. Kaip nubrėžtume riba tarp literatūros ir neliteratūros, tarp fikcijos ir „tiesos apie save“? Ar autobiografinis rašymas kada nors yra buvęs naivus ir neliteratūrinis? Kokiais būdais literatūros ir kitokios rašytinės kultūros konvencijos įsipina į įvairias autobiografines formas ir atvirkščiai? Ar gali būti autobiografinis teatras, fotografija, dailė, kinas? Šios konferencijos rengėjai kviečia ieškoti naujų autobiografiškumo apibrėžčių, kurti naujus kontekstus „paskutiniesiems tomams“ ir būdus dirbti su jų medžiaga.
Preliminarios temos:
Autobiografinio rašymo apibrėžtys ir jų analitinės galimybės
Autobiografijų, laiškų ir dienoraščių literatūriškumas
Tapatybės/subjekto kūrimas autobiografijoje
Autobiografinio rašymo lyties ap(si)brėžtys
Autobiografiniai menai
Performatyvus autobiografiškumas
Autobiografiškumo problema grožinėje literatūroje lieka už šios konferencijos rėmų.
Pirmoji konferencijos diena skirta kviestinių pranešėjų paskaitoms ir autobiografinių studijų dirbtuvėms, kuriose dalyvauja doktorantai. Doktorantų pateikti tekstai (apie 10 000 ženklų) bus aptariami dalyvaujant vienam iš kviestinių pranešėjų.