"Women's memory: the relevance of preserving women's cultural heritage"
(Moterų atmintis. Moterų kultūrinio paveldo išsaugojimo svarba)
Tilly Vriend
Šių metų rugsėjo antroje pusėje Vilniaus universiteto Lyčių studijų centre viešėjo moterų archyvo Aletta atstovė Tilly Vriend. Ponia Vriend Lietuvoje viešėjo pirmą kartą. Viešnia atvyko per VU Karjeros centro kuruojamą Erasmus neakademinių organizacijų dėstymo vizitų programą.
Rugsėjo 22 d. Lyčių studijų centras bendradarbiaudamas su VU biblioteka surengė Tilly Vriend viešą seminarą, kuriame viešnia pristatė savo atstovaujamą organizaciją – Aletta, moterų istorijos archyvą (Aletta, Institute for women’s history). Archyvo pavadinimas pakeistas šių metų rugpjūtį Aletta Jacobs – pirmosios Nyderlandų moters gydytojos ir aktyvios moterų judėjimo dalyvės garbei, jos mirties 80 m. jubiliejaus proga. Buvęs archyvo pavadinimas- Tarptautinis informacijos centras ir moterų judėjimo archyvas (International Information Center and Archives for the Women’s Movement (IIAV)).
Archyvas Aletta turi ilgą gyvavimo istoriją. Institucija įkurta 1935 m. Trys moterys Rosa Manus, Johanna Naber, and Willemijn Posthumus-van der Goot (nuotraukas galima rasti instituto internetiniame psulapyje), tuometinio moterų judėjimo už teisę balsuoti aktyvios dalyvės įkūrė tarptautinį moterų judėjimo archyvą ir bibliotekką, nuogastaudamos, kad visa informacija, kurią jos rinko gali dingti, jei jos nesaugos šios informacijos tinkamai. Tais pačiais metais Willemijn Posthumus vyras įkūrėtarptautinį socialinės istorijos institutą ir iki 1981 abi institucijos buvo viename pastate.
Pirmoji archyvo kolekcija – buvo pirmosios Nyderlandų moters gydytojos Aletta Jacobs knygos ir laiškai. Antrojo pasaulinio karo metu, didžioji dalis archyvo sukauptos informacijos buvo pavogta vokiečių, okupavus Amsterdamą naciams, vėliau po karo archyvo medžiagą perėmė rusai. Ir tik 1992 m. Maskvoje buvo atrasti leidiniai su archyvo anstpaudais ir po ilgų derybų 2003 m. gražinti tikrajam jų savininkui – Aletta archyvui.
Labiausiai archyvas pasipildė antrosios feministinio judėjimo bangos metu 1970 m., ir tuo pat metu buvo gautas Nyderlandų Vyriausybės finansavimas. Šiuo metu archyvas taip pat remiamas Nyderlandų Vyriausybės bei finansavimas gaunamas archyvui dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose projektuose.
Tilly Vriend, dirbanti archyve jau 25 metus pasakoja, kad kai kalbama apie moterų prisiminus, panašu, kad visuomenė turi trumpą atmintį. Kasdien pasaulyje susiduriama, su dalykais, kurie nedžiugina. Pavyzdžiui, Gambijoje persekiojamos moterys „raganos“. Jeruzalėje dviejų parlamento narių moterų nuotraukos buvo pakeistos vyriškomis. Taip, pasak pranešėjos, keičiama istorija. Tilly Vriend teigia, kad iš tiesų labai dudėtinga atkurti tikrąją istorinę tiesą. Kokį reiškinį bepaimtume, visada bus daug tos pačios istorijos pusių. Pavyzdžiui, daug knygų parašyta apie II-ąjį pasaulinį karą, ir iki šiol vyksta diskusijos, kas pradėjo karą. Taigi, vienos tiesos nėra, o archyvo tikslas yra kaupti kuo įvairesnę ir visapusiškesnę informaciją, siekiant, kad moterys neliktų istorijos užribyje. Aletta archyvas, pasak pranešėjos, taip pat renka informaciją, kuri nebūtinai patinka personalui, pvz. moterų atžvilgiu tendencingus straipsnius. Šiuo metu vykdomas projektas, kurio metu renkami interviu moterų, kurios II pasaulinio karo metu padėjo naciams, pvz. išduodavo žmones. Dauguma jų yra 80 metų amžiaus. Praėjo daugybė metų, bet respondentės vis dar pageidauja neatskleisti savo tapatybės. Tad su archyvu buvo pasirašyta sutartis, kad projekto dalyvių pavardes bus leista atskleisti po jų mirties.
XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje prasidėjus elektronikos amžiui archyvas perėjo iš kortleių sistemos į kompiuterinę. Archyvo elektronizavimas baigėsi 1992 m. 1996 įkurtas archyvo internetinis puslapis ir šiuo metu did-iąją dalį informacijos galima rasti archyvo internetinėje duomenų bazėje. Archyvas yra sukaupęs daugybę informacijos apie moteris pasaulio mąstu. Tai ne tik knygos, straipsniai, periodika, laiškai, bet ir video, audio medžiaga, filmų, dainų įrašai, fotografijų kolekcijos. 1998 m. archyvui išplėtus savo tarptautinius konkaktus, dabar internetinėje svetainėje galima rasti kontaktus 450 moterų centrų iš 133 pasaulio šalių.Taip pat archyve kaupiamos specialios kolekcijos, pvz. kolekcija apie moterų prostituciją. Aletta archyvas yra atviras visuomenei, juo naudojasi ne tik studentai, dėstytojai ir mokytojai bet ir politikai, žiniasklaidos atstovai.
Archyvo tikslas ne tik rinkti informaciją, bet ir ja dalintis bei informacijos prieinamumo dėka įgalinti moteris. Taip pat archyvas skatina mokslinius tyrimus. Nors teisė į informaciją Jungtinių tautų buvo pripažinta kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Bet ne kiekvienas žmogus gali naudotis šia teise. Šios teisės įgyvendinimą didžiąja dalimi lemia socialinė, ekonominė ir švietimo padėtis šalyje. 60 proc. iš 1 bilijono pasaulio skurstančiųjų yra moterys, tarp daugiau nei 1 bilijono suaugusių neraštingų žmonių didesnę dalį taip pat sudaro moterys (66 proc.). Todėl archyvasypatingą dėmesį skiria moterų įgalinimui visame pasaulyje.
Aletta archyvas rinkdamas informaciją vadovaujasi etikos taisyklėmis. Renkant informaciją nuolat ieškoma, ko trūksta istorijoms, ar istorijos siejasi viena su kita. Per istorijų sąsajas komponuojamos kolekcijos. Pasak, Tilly Vriend, kaupiamos moterų istorijos tam, ka įkvėptų ateinančias kartas. Pvz., prieš kelis metus archyve buvo vykdomas projektas, kurio metu buvo renkami Nyderlandų motinų dienoraščiai. Buvo gauta apie 2000 dienoraščių. Iš jų gauta informacija apie dabartinės kartos moterų emocijas: svajones, nusivylimus, kas turėtų būti įdomu ateinančioms kartoms.
Aletta archyvas priklauso daugeliui moterų tinklų. Vienas jų – Europos moterų informacijos tinklas, kitas – Athena, moterų akademinis tinklas, kurio nariai yra ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras.
Užbaigiant pranešimą Tilly Vriend teigė: moterų prisiminai – tai mūsų prisiminai. Mes esame mūsų visuomenėje gyvenančių moterų akys ir ausys. Moterys nenori būti medžiojamos kaip raganos, moterys nenori būi ištrintos iš istorijos. Jos nori būti išgirstos, pamatytos ir prisimintos visose tapatybėse – kaip motinos, dukros, politikės, mokslininkės, namų šeiminkės ar kaip mylimosios. Moterų bibliotekos ir archyvai, lyčių studijų centrai ir studentai prisiima atsakomybę už moterų atminties išsaugojimą, turime rinkti informaciją, kad galėtume užtikrinti neutralios lyčių atžvilgiu informacijos prieinamumą. Informacija – tai žinios, žinios – tai galia, galia leidžia keisti esamą padėtį. Nebijokime galios!
