Gender Segregation in Turkish Institutes of Higher Education Employment

(Lyčių segregacija Aukštojo mokslo institucijose Turkijoje)

Pranešėja Doc. dr. Serap Palaz

Šių metų spalio 26 - 30 d. VU Lyčių studijų centre viešėjo dėstytoja iš Balikesir universiteto (Turkijos) Ekonomikos ir administracinių mokslų fakulteto doc. dr. Serap Palaz.  27 d. Vilniaus Universiteto Bibliotekos Žaliojoje skaitykloje įvyko viešnios seminaras „Lyčių segregacija Aukštojo mokslo institucijose Turkijoje”.

Seminare doc. dr. Serap Palaz kalbėjo apie moterų situaciją Turkijos aukštojo mokslo institucijose. Segregacija darbo rinkoje reiškia neproporcingą vyrų ir moterų pasiskirstymą tam tikrose darbo srityse ar pareigybėse. Hakim (1979) išskyrė horizontalią ir vertikalią darbo rinkos segregaciją. Horizontali segregacija darbo rinkoje egzistuoja, kai vyrai ir moterys yra neproporcingai susikoncentravę tam tikrose darbo rinkos srityse. Vertikalia segregacija vadinama situacija, kai vienos lyties atstovų (dažniausiai vyrų) neproporcingai didelė dalis užima aukštesnes pozicijas nei kitos lyties atstovai (dažniausiai moterys) toje pačioje užimtumo srityje.

Prieš analizuodama moterų padėtį Turkijos aukštojo mokslo srityje doc. dr Serap Palaz atkreipė dėmesį į istorinius ir socialinius pokyčius Turkijoje. Po Pirmojo Pasaulinio karo, paskelbus Turkiją Respublika, buvo įvykdyta daug reformų švietimo srityje. Naujų universitetų įkūrimas XX a. pradžioje paskatino aukštojo mokslo reformas, kurių tikslas buvo nacionalizuoti ir supasaulietinti aukštojo mokslo sektorių. Šiuo modernizavimo laikotarpiu moterims atsivėrė daug galimybių. Vidurinės ir aukštesnės klasės miesto elito moterys galėjo įgyti aukštesnį išsilavinimą ne tik dėl geros šeimos materialinės padėties, bet ir dėl tuomet įsivyravusių vertybių, skatinančių moterų išsimokslinimą, vadovaujantis Respublikos demokratinėmis vertybėmis. Paskutiniais dešimtmečiais didelio dėmesio tarp Turkijos mokslininkų susilaukė moterų padėties akademiniame gyvenime nagrinėjimas. Daugelio Turkijos mokslininkų (Acar 1983, 1991, 1993; Bildirici, Anafarta and Aykac 2003; Healy et al. 2005; Kandiyoti 1997; Koker 1988; Ozbilgin and Healy 2004; Ozguc 1998; Ozkanli and Korkmaz 2000; 2002; Palaz 2003; Zeytinoglu 1999)  preita išvados, kad Turkijos moterų dabartinė situacija akademiniame gyvenime palyginus su Vakarų valstybėmis gali būti sąlygota trijų pagrindinių socioeknominių faktorių. Visų pirma nuo Turkijos Respublikos gyvavimo pradžios XX a. pr. valstybinė ideologija stipriai skatino lyčių lygybę darbo rinkoje (Ozbilgin and Healy 2004).  Antra, moterys buvo yptingai skatinamos siekti akademinės karjeros, nes Turkijos visuomenėje vyravo nuostata, kad akademinė karjera moteriai, turinčiai aukštojo mokslo išsilavinimą, yra „saugi“ ir „tinkama“. Tai paaiškina nesuderinamumą tarp palyginus neaktyvaus moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir aukšto užimtumo akademiniame sektoriuje. Trečioji priežastis, sąlygojusi aktyvų moterų įsitraukimą į akademinę karjerą – tai nedidelis darbo užmokestis palyginus su kitais darbo rinkos sektoriais, kas skatino vyrus siekti karjeros kituose darbo rinkos sektoriuose ir mažino konkurenciją akademiniame sektoriuje.

Serap Palaz teigia, kad dabartiniai socialiniai ir politiniai pokyčiai Turkijoje kelia grėsmę iki šiol pasiektai moterų padėčiai akademiniame sektoriuje. Nuo 1980 m. Turkija pasuko neoliberalios ekonomikos keliu, kas susilpnino valstybės politikos įtaką darbo rinkai. Susilpnėjus valstybinei lyčių lygybės politikai, sumažėjo valstybinės ideologijos, palaikančios moters kaip pasiaukojimo tautai įvaizdžio įtaka jaunajai moterų kartai.  Šiuo metu įgijusios aukštąjį išsilavinimą moterys renkasi profesiją daugiau skatinamos individualių paskatų nei kolektyvinio jausmo alikti pareigą valstybei. Serap Palaz 1997-1999 m. tyrimas patvirtino šias tendencijas. Jei anksčiau daugiau moterų dirbo gamtos ir inžinerinių mokslų srityse, tai dabar jos dažniau renkasi tradiciškai moteriškas sritis: meną, humanitarinius mokslus ar profesinį išsilavinimą.

Nors neseniai (po 1990 m.) Turkijoje įvykęs universitetų išsiplėtimas sudarė daugiau sąlygų tiek vyrams, tiek moterims įsijungti į akademinį sektorių. Socialinių nuostatų poslinkis sąlygojo moterų susikoncentravimą tradiciškai moteriškose akademinėse srityse, kas pastebima ir daugelyje Europos šalių. Siekiant įvertinti moterų situaciją užimant aukštus postus Turkijos akademiniame pasaulyje, palyginimui buvo pasirinktos dvi šalys – Australija ir Dž. Britanija. Šios šalys buvo pasirinktos dėl kelių priežasčių: buvo prieinami jų duomenys, jos iš skirtingų regionų - viena iš Europos regiono, kita iš Okeanijos ir trečioji, svarbiausia pasirinkimą lėmusių priežasčių – įstatyminės bazės skirtumai pasirinkose šalyse. Turkijoje labai anksti  - nuo 1920 m. buvo pradėtos įstatyminės reformos, skatinančios moterų užimtumą. Tuo tarpu Dž. Britanijoje įstatymai, atkreipiantys dėmesį į diskriminaciją lyties atžvilgiu pradėti leisti nuo 1970 m., o Australijoje – nuo 1980 m.

Pagal 1981 m. Turkijos Aukštojo mokslo įstatymą aukštąjį mokslą apima universitetai, fakultetai, aukštųjų technologijų institutai, aukštosios mokyklos, vakariniai universitetai, konservatorijos ir tyrimų centrai. Šiuo metu Turkijoje veikia 128 universitetai, iš kurių 38 yra privatūs, likusieji -  valstybiniai. Užimtumas akademiniame sektoriuje 2008 – 2009 mokslo metais sudarė 0,037 proc. viso užimtumo sektoriaus. Moterų dalis, dirbančių akademiniame sektoriuje Turkijoje per 1990 - 2008 m. laikotarpį išaugo nuo 32,2 proc. iki 40,6 proc. Palyginus Turkijos duomenis su Lietuvos situacija, matyti, kad tarp profesorių Lietuvoje žymiai mažesnė dalis yra moterų. (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

               Pareigybių akademiniame sektoriuje pasiskirstymas pagal lytį (proc.)

*Lietuvos duomenys tik apie universitetuose dirbantį pedagoginį personalą.

Šaltiniai: OSYM, 1990, 2003 Academic Years Higher Education Statistics.  Švietimas 2008, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009.

Palyginus Turkijos ir Dž. Britanijos bei Australijos rodiklius 2001-2003 m. matyti, kad didesnė dalis moterų dirbo žemesnėse pareigybėse. Tačiau Turkijoje moterų profesorių dalis didžiausia – 25 proc., tuo tarpu Australijoje 15 proc., o Dž. Britanijoje – 13 proc. Lietuvoje 2008 – 2009 m.  statistikos duomenimis tarp moterų akademikių tik 2,8 proc. yra profesorių. Nors doc. dr. Serap Palaz teigimu, Turkijoje gana sudėtinga gauti docento pareigas, nes jas skiria ne katedra, kurioje dėstytojas dirba, bet specialus akademinis centras, tačiau tarp Turkijos dėstytojų moterų vis tiek didesnė dalis dirba docento pareigomis nei Lietuvoje. Čia  moterys docentės sudaro 24,7 proc.

Šaltiniai: Department of Education, Statistics and Training (DEST), Selected Higher Education Staff Statistics, 1994, 2004 (unpublished) Higher Education Statistics Agency (HESA), Resources of Higher Education Institutions, Reference Volume, 1994/95,

2003/04 US Department of Education, Digest of Education Statistics, 1996, 2001, http://nces.ed.gov//programs/digest

Pasak seminaro pranešėjos, dėl Turkijos universitetų skaičiaus ryškaus išaugimo po 1990 m. akademinio personalo skaičius ryškiai išaugo. Moterų padaugėjo beveik 45 proc., vyrų – 25 proc.  Palyginus nedideli atlyginimai akademiniame sektoriuje daro jį mažiau patrauklų vyrams ir dalis profesorių pasitraukė. Todėl kai kurios akademinės šakos tapo labiau feminizuotos, nors ir jose pastebima moterų koncentracija mažiau apmokamose darbo vietose. Nors sumažėjus konkurencijai su vyrais – daugiau moterų įsidarbina akademiniame sektoriuje, jos dažniau užima mažiau patrauklias darbo vietas – kaip kalbos mokytojo ar vertėjo.

Turkijoje vertikali segregacija per paskutinį XX a. dešimtetį išaugo, kai tuo tarpu Dž. Britanijoje ir Autsralijoje ji sumažėjo. Nors naujų universitetų įkūrimo metu atsirado daugiau galimybių įsidarbinti moterims, tačiau jos buvo įdarbintos į žemesnes darbo vietas. Kitas galimas segregacijos paaiškimas - naujai įkurtuose regioniniuose universitetuose įsidarbino daugiau jaunesnio amžiaus ir mažiau konkurencingos moterys palyginus su prestižiniais didžiųjų miestų Ankaros, Stambulo universitetais.

Seminaro metu pranešėjos suteikta informacija apie moterų padėtį Turkijos aukštojo mokslo institucijose atkreipė dėmesį, kad tiek Turkijoje, tiek Lietuvoje vertikali segregacija akademiniame pasaulyje yra vis dar ryški, tad reiktų dėti daugiau pastangų skatinant moteris užimti aukštesnes pareigas akademiniame sektoriuje.

Lina Radžiūnienė